Šiuolaikiniame pasaulyje saugumo jausmas tampa viena pagrindinių vertybių tiek privačiame, tiek visuomeniniame gyvenime. Siekdami apsaugoti savo namus, turtą ir verslą, Lietuvos gyventojai vis dažniau renkasi modernias technologines priemones. Viena populiariausių ir, daugelio nuomone, efektyviausių iš jų – vaizdo stebėjimo sistemos. Jų teikiama nauda akivaizdi: galimybė stebėti aplinką realiuoju laiku, įvykių įrašymas, atgrasomasis poveikis potencialiems pažeidėjams ir, žinoma, didesnė ramybė. Tai investicija ne tik į materialaus turto, bet ir į emocinio komforto užtikrinimą.
Vis dėlto, priėmus sprendimą dėl tokios sistemos diegimo, natūraliai kyla praktinių klausimų, susijusių su jos eksploatacija. Be pradinių įrangos ir montavimo kaštų, svarbiu veiksniu tampa nuolatinės išlaidos. Vienas dažniausiai pasitaikančių būgštavimų yra susijęs su elektros energijos suvartojimu. Ar visą parą veikiančios kameros ir įrašymo įrenginys netaps reikšminga našta mėnesinei sąskaitai už elektrą? Šiame straipsnyje detaliai išnagrinėsime, kiek elektros energijos iš tiesų sunaudoja standartinė vaizdo stebėjimo sistema ir nuo kokių veiksnių tai priklauso.
Kas sudaro vaizdo stebėjimo sistemos energijos sąnaudas?
Norint suprasti bendrą elektros energijos suvartojimą, pirmiausia reikia įvertinti visus sistemos komponentus, kuriems reikalingas maitinimas. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad daugiausia energijos reikalauja pačios kameros, iš tiesų bendras sąnaudas sudaro kelių įrenginių visuma. Standartinę sistemą paprastai sudaro:
- Vaizdo kameros. Tai yra sistemos „akys“. Jų energijos suvartojimas priklauso nuo tipo (analoginė, IP), raiškos, o ypač – nuo papildomų funkcijų, tokių kaip naktinis matymas (infraraudonųjų spindulių IR apšvietimas), motorizuotas valdymas (PTZ – Pan-Tilt-Zoom) ar integruotas judesio jutiklis.
- Vaizdo įrašymo įrenginys (DVR arba NVR). Tai sistemos „smegenys“, kurios apdoroja vaizdą iš kamerų ir saugo jį kietajame diske. Šis įrenginys veikia nepertraukiamai, 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, todėl jo indėlis į bendras sąnaudas yra itin reikšmingas. Energijos poreikis priklauso nuo įrenginio galingumo, palaikomų kanalų (kamerų) skaičiaus ir, svarbiausia, jame įmontuotų kietųjų diskų skaičiaus bei tipo.
- Kietasis diskas (HDD). Nors jis yra įrašymo įrenginio viduje, verta jį išskirti kaip atskirą komponentą. Diskas nuolat sukasi ir atlieka įrašymo bei nuskaitymo operacijas, todėl taip pat naudoja elektros energiją. Didesnės talpos ar keli diskai sistemoje natūraliai padidins ir bendras sąnaudas.
- Maitinimo šaltiniai ir komutatoriai. IP kamerų sistemose dažnai naudojami PoE (Power over Ethernet) komutatoriai, kurie per vieną tinklo kabelį tiekia ir duomenis, ir maitinimą. Šie įrenginiai taip pat turi savo, nors ir nedidelį, energijos suvartojimą.
Skaičiavimai: kiek tai kainuoja praktiškai?
Pereikime prie konkrečių skaičių. Apskaičiuokime, kiek vidutiniškai per mėnesį galėtų kainuoti standartinės, nuosavam namui ar nedideliam biurui skirtos vaizdo stebėjimo sistemos išlaikymas. Kaip pavyzdį paimkime populiarų Lietuvoje komplektą: keturios 4 megapikselių raiškos IP kameros su naktinio matymo funkcija ir vienas 8 kanalų NVR įrenginys su vienu kietuoju disku.
Vidutiniškai viena tokia IP kamera naudoja apie 4–5 vatus (W) dieną, o naktį, įsijungus IR pašvietimui, sąnaudos gali pakilti iki 7–8 W. Tarkime, kad vidutinės paros sąnaudos yra apie 6 W. Tuo tarpu NVR įrašymo įrenginys kartu su kietuoju disku naudoja apie 15–20 W galios.
Atlikime skaičiavimus:
- Kamerų bendras galingumas: 4 kameros × 6 W = 24 W.
- NVR įrenginio galingumas: ~20 W.
- Visos sistemos bendras galingumas: 24 W + 20 W = 44 W.
Dabar paverskime tai kilovatvalandėmis (kWh), kuriomis matuojamos elektros sąnaudos sąskaitose.
- Per valandą sistema sunaudoja: 44 W = 0,044 kWh.
- Per parą: 0,044 kWh × 24 val. = 1,056 kWh.
- Per mėnesį (30 dienų): 1,056 kWh × 30 d. = 31,68 kWh.
Lietuvoje vidutinė elektros kaina buitiniams vartotojams (2025 m. prognozės) svyruoja apie 0,22–0,25 euro už kWh. Pasirinkę vidutinę 0,24 Eur/kWh kainą, gauname mėnesio išlaidas: 31,68 kWh × 0,24 Eur/kWh = 7,60 Eur per mėnesį. Jei turite lankstenį elektros planą – dar mažiau.
Kaip matome, mėnesinės išlaidos yra palyginamos su nuolat veikiančio Wi-Fi maršrutizatoriaus ar kelių modernių LED lempučių suvartojama energija. Tai tikrai nėra suma, kuri drastiškai pakeistų bendrą sąskaitą už komunalines paslaugas. Net ir galingesnė, 8 kamerų sistema su sudėtingesniu įrašymo įrenginiu retai viršys 15–20 eurų per mėnesį.
Kaip optimizuoti sąnaudas neaukojant saugumo?
Nors vaizdo stebėjimo sistemos nėra didžiausi elektros „valgytojai“ namuose, visuomet pravartu pagalvoti apie efektyvumą. Norint užtikrinti, kad patikimos apsaugos sistemos, įrengimas būtų ne tik kokybiškas, bet ir ekonomiškas, verta atkreipti dėmesį į kelis aspektus.
Pirmiausia, rinkitės šiuolaikišką ir energiją tausojančią įrangą. Naujesnės kartos kameros ir NVR įrenginiai yra projektuojami taip, kad atliktų tas pačias funkcijas naudojant mažiau energijos. Antra, įvertinkite realius poreikius. Galbūt tam tikrose zonose nereikalingas nuolatinis IR pašvietimas ir pakanka išorinio apšvietimo su judesio davikliu, kuris įsijungia tik prireikus. Trečia, svarbus yra profesionalus vaizdo stebėjimo sistemų montavimas. Patyręs specialistas gali ne tik tinkamai išdėstyti kameras, bet ir parinkti optimaliausios galios maitinimo šaltinius bei komutatorius, taip išvengiant nereikalingų energijos nuostolių.
Apsaugos sistemų ekspertas Tomas patvirtina: „Klientai dažnai nerimauja dėl būsimų elektros sąnaudų, tačiau praktika rodo, jog šiuolaikinės sistemos yra stebėtinai ekonomiškos. Dažnu atveju visa sistema sunaudoja mažiau energijos nei senos kartos televizorius, paliktas budėjimo režimu. Svarbiausia yra ne aklai pirkti galingiausią įrangą, o pasirinkti sprendimą, atitinkantį konkretaus objekto poreikius. Tinkamai suprojektuota sistema užtikrins maksimalų saugumą su minimaliomis eksploatacinėmis išlaidomis“.
Apibendrinant galima teigti, kad baimė dėl didelių sąskaitų už elektrą, įsidiegus vaizdo stebėjimo sistemą, yra nepagrįsta. Šiuolaikinių sistemų energijos suvartojimas yra santykinai mažas, o finansinės išlaidos – menkos, ypač įvertinus gaunamą saugumo ir ramybės jausmą. Investicija į saugumą atsiperka ne pinigine išraiška, o žinojimu, kad jūsų turtas ir artimieji yra apsaugoti.